Atsimenu savo vaikystę, nuoširdų norą pažvelgti į laikrodžio vidų ir pažiūrėti, kas ten per „dėdė Laikas” suka jo rodykles. Lygiai taip pat gerai atsimenu ir savo nusivylimą, kai vietoje „dėdės” pamačiau krumpliaratukus ir ašeles. Jau nuo tada manyje užsifiksavo jausmas, kad laikas - tai kažkas nenatūralaus, dirbtino. O juk tai viena iš fundamentalių, visą mūsų gyvenimą įtakojančių sąvokų.

Bet kokio objekto padėtis mūsų pasaulyje yra apibrėžiama jo koordinatėmis erdvėje tam tikru laiko momentu. Jos kinta, objektui judant erdvėje ir laike.

„Laiko” sąvoką sudaro trys parametrai: praeitis, dabartis ir ateitis. Tačiau atsimename, tyrinėjame praeitį, planuojame praeitį arba svajojame apie ją, tiktai dabartiniame laike.

Suvalgytas gabaliukas pyrago, kaip ir pasibaigęs Vaterlo mūšis, iš karto nustoja egzistuoti dabartyje ir patenka į praeities įvykių kategoriją. Iš jų belieka tik žinojimas žinančiųjų atmintyje. Jis, kaip ir bet koks kitas žinojimas mūsų pasaulyje, yra subjektyvus ir priklauso nuo žinančiojo savybių - nuo jo išsilavinimo ir kultūros lygio, protinių gebėjimų ir, svarbiausia, nuo noro ar nenoro žinoti. Vadinasi, žmogus absoliučiai visada gali būti tik dabartyje ir tik ją jausti. Ir vien tiktai iš jos pozicijos vienaip ar kitaip spręsti apie praeitį ar ateitį. Kodėl taip yra?

Objektai, kurių padėtis mūsų pasaulyje nustatoma pagal erdvės ir laiko koordinates , yra fiziniai, materialūs. Šis pasaulis - tai materialių objektų pasaulis.

Jeigu į žmonių pasaulį pažvelgsime kaip į materialių objektų pasaulį, tai šiais objektais bus mūsų kūnai. Tačiau, jeigu iš pastarųjų atimtume norus, tai iš jų nieko nebeliktų. Dėl to galime daryti išvadą, kad tikrieji žmonių pasaulio subjektai yra jų norai, o kūnai - iš tiesų tik objektai, materialūs instrumentai, kurių pagalba mūsų pasaulyje veikia norai.

Pabandykime iš tokios pozicijos pažvelgti į „laiko”, „vietos” ir „judėjimo” sąvokas. Gydytojai tvirtina, kad žmogus turi miegoti 8 valandas per parą. Ką reiškia 8 valandas? Miegas - tai organizmo noras pailsėti. Jo pilnam realizavimui organizmas turi praeiti tam tikrų būsenų (noro sudėtinių dalių) ciklą - užmigimas, negilus miegas, gilus miegas, pabudimas. Vadinasi, šį ciklą mes galime pavadinti ne „8-niomis valandomis”, o „organizmo norų kaita”. Kitaip sakant, laikas norų pasaulyje - tai tam tikra norų kaitos seka.

O ką tokiame pasaulyje reiškia „vietos” sąvoka? Aš esu Vilniuje, Maskvoje, ar Paryžiuje. Kodėl aš esu būtent ten? Todėl, kad toks yra mano noras. Elektronas išlaiko tam tikrą trajektoriją branduolio atžvilgiu, priklausančią nuo jo noro rasti pusiausvyrą tarp išcentrinės ir įcentrinės jėgos. Medis auga tam tikroje vietoje, kuri savo dirvožemio sudėtimi, pakankamu šviesos ir drėgmės kiekiu atitinka jo norą.

Kitaip sakant, būti tam tikroje vietoje reiškia turėti tam tikrą norą. Todėl judėjimas norų pasaulyje yra judėjimas nuo vieno noro prie kito. Pavyzdžiui, kelionė iš Vilniaus į Paryžių gali įvykti tiktai pasikeitus norui būti vienoje ar kitoje vietoje. Molekulės iš daugiau pasotinto tirpalo pereina į mažiau pasotintą siekdamos (norėdamos) pusiausvyros. Kaip šitie grynai teoriniais atrodantys samprotavimai gali įtakoti mūsų kasdieninį gyvenimą?

Norų pasaulio atžvilgiu mūsų kūnai yra tiktai jų realizacijos instrumentai. Tokio požiūrio logika nurodo būtinybę jais rūpintis tiktai tiek, kiek tai yra būtina jiems šią funkciją atlikti ir ne daugiau. Todėl nustos funkcionuoti tos šakos, kurios užsiima dirbtinai išpūstų, viršijančių šią būtinybę, poreikių tenkinimu. Tai išlaisvins milžinišką darbo resursų kiekį, reikalingą iš tiesų būtinoms kūno reikmėms tenkinti. Ir šie išlaisvinti resursai padės aprūpinti juos visiems be išimties planetos gyventojams prideramu žmogui lygiu.

Supratę, kad kūnai nėra subjektai, mes dėmesį koncentruosime ne į jų formą ir savybes (išorę, charakterį, išsilavinimo ir kultūros lygį, elgesį), o į norus ir ketinimus. Atitinkamai keisis ir auklėjimo bei švietimo sistemos. Šiandien žmones moko taip vadinamų elgesio taisyklių, pagrįstų tikrų norų ir ketinimų slėpimu, o bus mokomi teisingai norėti - kito, o kartu ir savo naudai.

Šiandien mokslas studijuoja materialių objektų savybes: masę, valentingumą, fizinius, cheminius, fiziologinius ir net psichologinius šių reakcijų (tarpusavio sąveikų) rezultatus. O reikėtų ištirti norus - visų šių rezultatų, savybių priežastis.

Šiuo metu pasaulyje nepriklausomais nuo žmogaus dydžiais laiko atžvilgiu yra matuojama: Žemės, Mėnulio, Saulės sukimasis, atomų skilimo periodas, lazerio spindulių dažnis ir t.t. Bet ne norai - visų mūsų veiksmų priežastis. Išmokę valdyti norus, mes, tuo pačiu, išmoksime valdyti laiką, nes norų pasaulyje jo tėkmė priklauso nuo jų kaitos greičio. Jeigu mes išmoksime generuoti savyje stiprų norą pasiekti ir realizuoti vis naujus norus, tai ši kaita vyks sparčiau. Mes paspartinsime laiką.

Svarbu pastebėti, kad pasaulį suvokdami kaip kūnų pasaulį, pasaulinę krizę (kaip ir visas kitas problemas) mes bandome spręsti, keisdami šių kūnų funkcionavimo sąlygas, t.y. keisdami ekonominės, ekologinės, politinės ir kitos veiklos įstatymus bei taisykles. Bet jei jau tikrieji pasaulio subjektai yra ne kūnai, o norai, tai reikia dirbti būtent su jais, keičiant juos - keistis patiems.

Jeigu egoistinė noro forma - rūpintis tiktai savimi ir kitų sąskaita - atvedė mus prie pasaulinės krizės (davė negatyvų rezultatą), vadinasi, norint ją išspręsti, reikia kuo greičiau įgyti priešingą, altruistinę formą. Sukurti tam tikrą rūpesčio vienas kitu sistemą, jungiančią savyje visą Gamtą ir mus pačius, esančius jos sudėtyje.

http://mintis.info

Patiko (9)

Rodyk draugams