Mums pasisekė, kad Tunguskos meteoritas, 50 metrų skersmens kometos likutis, sprogo negyvenamoje taigoje ir ten nieko baisaus neatsitiko. Tačiau dabar Žemėje yra žymiai mažiau tokių vietų, kur tai galėtų įvykti neskausmingai. Tame pačiame Sibire driekiasi dujų vamzdynai, statomos atominės elektrinės ir pan. Rizika didėja, nes žmonija sparčiai vystosi ir tampa vis labiau priklausoma nuo technologinio vystimosi.

JUNESCO ir JTO praeitus metus buvo paskelbusi Tarptautiniais astronomijos metais. Gruodžio 14d. NASA (Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija) į kosmosą paleido raketą su nauju teleskopu WISE (Wide-field Infrared Survey Explorer), skirtu kosmoso tyrimams infraraudonųjų spindulių diapazone. Jis ieškos pavojingų žemei asteroidų bei kometų, o taip pat tirs tolimąsias, labai didelio skaisčio galaktikas.

Per dešimt 2010-tų metų mėnesių teleskopas turi spėti pusantro karto nuskenuoti visą dangaus sferą - atlikti savotišką Visatos „inventorizaciją”. Astronomai tikisi, jog WISE padės jiems užfiksuoti mažas, šaltas žvaigždes, vadinamąsias rudąsias nykštukes, esančias mūsų galaktikos regione. Kam to reikia?

Visų pirma, tai labai įdomūs objektai - „pamestoji grandis” (missing link) tarp planetų ir žvaigždžių. Yra žinoma, jog Visatoje yra daug mus supančios ir mums nematomos masės, apie kurią žinome iš gravitacinių laukų, bei kitų priežasčių. Astronomai tvirtina, kad ji yra. Tačiau kur?

Jei šių rudųjų nykštukių yra labai daug, tai galima prielaida, jog nemaža masės dalis yra sukoncentruota būtent šiuose mažuose kūnuose? Tokiuose, kuriuos sunku, o iš didelio atstumo iš viso neįmanoma, aptikti bei stebėti. Ir kol mes nežinome kiek jų aplinkui yra, galimi tiktai epizodiniai atradimai.

Be to, mokslininkai tikisi, kad WISE teleskopas užfiksuos virš 100 000 objektų, esančių pagrindinėje asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio. Šiandien pagal optimistiškiausias prognozes žinome ne daugiau nei apie vieną procentą potencialiai pavojingų kūnų, kurie per artimiausius 200 metų gali susidurti su Žeme ir sukelti globalią katastrofą, galinčią sunaikinti mažiausiai 80 % visos gyvybės. Taip jau buvo atsitikę prieš 65 milijonus metų. Tačiau tokie įvykiai labai reti. O mažesnių kūnų smūgiai tampa žmonijai vis labiau pavojingi ir gali baigtis rimtomis nelaimėmis.

Pirmieji eksperimento su WISE teleskopu rezultatai bus jau žinomi 2010 metų vasario-kovo mėnesį. Bet ar šios naujai gautos žinios gali padėti žmogui dabar, visose gyvenimo srityse vykstančios gilios krizės sąlygomis? Ar padės pamatyti vientisą pasaulio vaizdą ir nustatyti tikrąją savo vietą jame - tapti ramiais ir laimingais? Daugybė žmonių iš kartos į kartą bandė rasti atsakymus į šiuos klausimus.

Kadaise pasaulį suvokėme pagal Niutoną. Jo aprašomo gamtos pažinimo pagrindą sudaro supratimas apie natūralių gamtos kūnų bei reiškinių, studijuojamoje aplinkoje, įvairovę: tai, ką gali žmogus pajusti, ir yra jį supanti tikrovė. „Niutonas pirmasis bandė labai išsamiai ir tiksliai suformuluoti elementarius dėsnius, lemiančius įvairiausių gamtos procesų pasireiškimą laike, ir…savo darbais padarė gilią ir stiprią įtaką visai pasaulėžiūrai”, - taip jį įvertino Einšteinas.

 Po to, Einšteino bendroji reliatyvumo teorija pakeitė Niutono kūnų gravitacinės traukos teoriją matematine erdvėlaikio kalba aprašydamas tai, kaip masyvūs kūnai savo aplinkoje įtakoja erdvės charakteristikas. Šiuo požiūriu, kūnai netraukia vienas kito, o keičia erdvėlaikio geometriją, kuri ir lemia  kūnų judėjimą jame. Kartą Einšteino kolega, amerikiečių fizikas Dž. Uiler, išreiškė tokį pastebėjimą: „erdvė nurodo materijai, kaip jai judėti, o materija nurodo erdvei, kaip jai išsikreipti”. Stebėtojas, pagal Einšteiną, stebėjimo metu įtakoja tam tikrus stebimo objekto iškraipymus.  

Sukūręs reliatyvumo teoriją Albertas Einšteinas visą savo likusį gyvenimą bandė rasti universalų atsakymą į visus klausimus. Fizikai šią teoriją vadina „Visa ko Teorija”. Kvantinės teorijos fizikai mano, kad jie juda būtent tuo keliu, kuris veda šios galutinės teorijos link. Kiti fizikai laiko tai beprasmišku laiko švaistymu, nes nesitiki, jog tokia mažai žinoma mokslo šaka gali išspręsti tokią sudėtingą užduotį. Bet įdomiausia yra tai, kad visi mokslo tyrimai patvirtindavo paralelinių pasaulių buvimo faktą, apie kurį pirmasis prabilo ir savo teoriją įrodė Hju Everet: yra žmogus ir yra pasaulis, o tai, kaip jis jį suvokia, yra tam tikras vidurys tarp žmogaus savybių ir pasaulio savybių.

Tačiau kas kartą, bandydami ištirti objektyvų pasaulį, visatos sandarą, galaktikas, paralelinius pasaulius, mokslininkai gali operuoti tiktai mūsų turimais penkiais jutimo organais. Ar tokie jiems į pagalbą duodami ypatingai jautrūs prietaisai, kaip WISE teleskopas, - sukurti žmonijos labui, gali duoti realią naudą, ar tai padės geriau suprasti pasaulį? Ar jie galės pateikti objektyvų realaus pasaulio vaizdą? Žmogus turi penkis jutimo organus, o jeigu, tarkime, juos turėtų tris, arba šešis - jis matytų visiškai kitą tariamos realybės vaizdą.

Iki šiol mokslo raida buvo pagrįsta penkių jutimo organų ištobulinimu. Ir, kaip matome, tai didelės laimės žmonijai neatnešė. Reikalas tas, kad iš tiesų mes tiriame išorines reakcijas į mūsų poveikį. To, kas nėra pavaldu mūsų jutimo organams, mes tiesiog nesuvokiame, tai tarytum neegzistuoja. Mūsų rankose atskiri mozaikos gabaliukai, o kaip juos sudėti į vieną pilną vaizdą, - mes nežinome. Ar yra kiti pasaulio pažinimo, suvokimo būdai? Ar prasminga toliau vystyti mokslą ir technologijas?

Žmonija stovi prie naujo mąstymo, naujo tikrovės suvokimo slenksčio. Bet ar ji pasiruošusi peržengti šią ribą? Aristotelis teigė, kad negalima mokslo atverti tiems, kurie neatitinka reikiamo moralės lygio.

Ar esame verti bent akies krašteliu pro rakto skylutę pažvelgti į savo ateitį? Kur gi paslėptas raktelis nuo slaptų durų į laimingą ateitį?

http://mintis.info

Patiko (12)

Rodyk draugams