Nagrinėdamas pasaulio suvokimo ir tyrimo klausimus kaskart prieini prie išvados, kad viską riboja mūsų jutimo organai ir lemia mūsų norai. Pavyzdžiui, štai toks klausimas: kas nutiktų su Žemes planeta, jei visa joje esanti gyvybė liautųsi egzistavusi? Ar ji išliktų? Ar galėtų egzistuoti pati viena? Manau, kad ne. Kodėl? O kas tai pamatytų? Juk pasaulio vaizdą piešia mūsų jutimo organai, ir jei nėra nieko, kas bent šį tą jaučia, vadinasi, niekas ir neegzistuoja!

O būtent ką jaučia mūsų jutimo organai? Mes išskiriame mūsų pasaulyje negyvąją, t.y.nejudančią, gamtą, augalų pasaulį, kuris jau sugeba atlikti tam tikrą, nors ir labai ribotą, judesį, gyvūniją, kuri geba judėti erdvėje bei skleisti garsus, ir galiausiai žmonių giminę, turinčią labiausiai išvystytas galimybes. Toks galimybių suskirstymas priklauso nuo kiekvienos rūšies norų lygmens. Patys mažiausi norai būdingi negyvajai gamtai, todėl jai niekur nereikia bėgti, o patys didžiausi būdingi žmogui, kuris nepaliauja judėti dėl savo negęstančių ir nuolat augančių norų.

Taigi jaučiame skirtingų rūšių ir lygmenų norus, kuriuos patiriame kaip įvairius mūsų pasaulio objektus. Be to, svarbu tai, kad ir mūsų pažinimas priklauso nuo norų. Būtent jie sudaro tą dirvą, kurioje auga mūsų suvokimas. Panašiai kaip maisto skonį gali pajusti tik alkanas žmogus, o sotus, kad ir ką jam siūlytum, jaus pasišlykštėjimą valgiu ir skoniu nepasimėgaus.

Norint ištirti pasaulį reikia ištirti mūsų norus. Tačiau kas yra mūsų norai, iš kur jie atsiranda, kas juos mums pakiša? Tarkim, kad gamtoje egzistuoja kažkokia  jėga, atsakinga už mūsų norų sukūrimą ir valdymą tokiu būdu, kad jaustume tam tikrą kūrinijos vaizdą. Tada šios jėgos tyrimas, mėginimas atskleisti jos veikimo dėsnius ir, svarbiausia, šių veiksmų  tikslą turi padėti mums suprasti žmonijos, kaip jaučiančio objekto, egzistavimo tikslą.

Kur išsamiau galime sužinoti apie šią jėgą? Juk jei jos niekas namato ir nejaučia, tai nėra ir apie ką kalbėti. Aptikti ją galime tik remdamiesi šalutiniais reiškiniais, kuriuos šiai jėgai mus veikiant jaučiame. Ir šie reiškiniai - mūsų norai!

Mes negalime suvokti reiškinių esmės, o tik jos nematomo poveikio išorinius efektus. Pavyzdžiui, galime padaryti išvadas, kad yra magnetizmas ir elektra pamatę, kaip tam tikra kryptimi pasisuka metalo gabaliukai arba pajutę skausmą nuo elektros srovės smūgio. Tirdami  mūsų norus kaip tam tikrus šalutinius dar neatskleistų jėgų poveikio reiškinius, taip pat jų augimo dėsnius, jų vystymosi kryptis, galėsime kokybiškiau ir teisingiau ištirti save ir tą pasaulį, kuriame gyvename.

http://mintis.info

Patiko (11)

Rodyk draugams