Žmonėms yra būdinga dairytis atgal, vertinti savo elgesį iš pragyventų metų perspektyvos. Ir, peržvelgdamas atmintyje buvusias praeityje gyvenimo situacijas, žmogus gali džiaugtis tam tikromis savo sėkmėmis ar liūdėti dėl nesėkmių. Beje, dėl nesėkmių žmonės kartais liūdi labai stipriai, griaužia save iš vidaus, pasiduoda depresijai, o kartais net ir nusižudo. Suprasdamas, kad dabar jau nieko pakeisti negalima, žmogus kartais įsivaizduoja,kad jei būtų tokia galimybė, tai vienose ar kitose situacijose, jis, žinoma, pasielgtų kitaip.  

Bet kaip yra iš tiesų? Ar išgyventose gyvenimo situacijose mes turėjome galimybę pasirinkti ir pasielgti kitaip? Juk mes elgėmės, kaip sakoma, pagal širdies užgaidas. Nei vienas iš mūsų nenorėjo sau bent kiek pakenkti.

Nesvarbu ko ir kada mes norime, o svarbu tai, jog mes visais atvejais norime patirti malonumą. Tokia mūsų esmė. Gyvenimas, žinoma, mus kartais koreguoja, ir mes ne visada patiriame malonumą. Žymiai dažniau - karčius nusivylimus. Bet kaip ten bebūtų, jeigu mes galėtume sugrįžti atgal, tai pasielgtume lygiai taip pat. (Toli gražu ne visi tai supranta.)

Tai ar verta tada dairytis atgal ir priekaištauti sau dėl „jaunystės klaidų”? Čia atmintyje iškyla gerai žinomas biblijos siužetas, kai Aukščiausias įsakė Lotui su šeima bėgti iš Sodomo ir Gomoros, ruošdamasis sunaikinti šiuos nuodėmingus miestus. Bet kartu juos įspėjo, kad jei nori išsigelbėti, bėgdami nesidairytų atgal. Loto žmona, pažeisdama draudimą, atsigręžė. Ir pavirto druskos stulpu…

Šis pavyzdys mums gali būti gera pamoka ateičiai. Ir neverta dairytis atgal ir priekaištauti sau už senas “klaidas”. Kitaip atsitikti negalėjo, ir pakeisti jau nieko nebegalima. Geriau žvelgti pirmyn ir pasistengti surasti savyje tai, ką galima pakeisti ir ateityje viską daryti teisingai.

http://mintis.info

Patiko (11)

Rodyk draugams