Per paskutinį šimtmetį žmonija pasiekė milžinišką progresą daugelyje mokslo sričių, tame tarpe ir genetikoje bei informatikoje. Tačiau vidinė žmogaus „Aš” esmė iki šiol lieka mįsle, o mokslininkai, nepaisant aukšto medicinos bei su ja susijusių žmonijos žinių sričių išsivystymo lygio, negali atskleisti žmogaus atminties paslapčių. Kur yra atmintis? Kaip į šį klausimą atsako šiuolaikinis mokslas?

Paskutiniu metu atsiranda vis daugiau žinių apie psichologijos, neurologijos, neurobiologijos, bei kitų, žmogaus smegenų funkcijas tiriančių sričių tyrimus, patvirtinančius, jog ne visa žmogaus atmintis yra smegenyse.

Galime peržvelgti tris, šį faktą patvirtinančius atvejus. Viena mūsų pažįstama operacijos metu patyrė klinikinę mirtį. Išėjusi iš komos būsenos, dėl kurį laiką nutrūkusio deguonies patekimo į smegenis, ji negalėjo atsiminti nieko nei apie save, nei apie ją supančią tikrovę. Atrodė, jog atmintis prarasta visiems laikams. Tačiau po ilgo gydymo atmintis sugrįžo. Kur gi buvo saugoma atmintis tuo metu, kai buvo pažeistos nervų ląstelės?

Kitas atvejis visai neseniai buvo aprašytas keliuose straipsniuose medicinos tema. Buvo atliekami eksperimentai tiriant smegenis hipnozės metu. Jau seniai yra žinoma, kad hipnozės metu žmogus gali atsiminti visiškai pamirštas įvykių detales ir smulkmenas. Vienas eksperimento dalyvis atsiminė, jog būdamas embrioninėje būsenoje jis pajuto, kad jį nori nužudyti. Vėliau, kalbėdamas su savo motina, išsiaiškino, kad nėštumo metu ji galvojo apie abortą, bet vėliau šios minties atsisakė. Kur gi yra embriono atmintis, jeigu jo smegenys dar nesusiformavę?

Volfas Mesingas, kurio pasirodymą man teko matyti, turėjo gebėjimą atsiminti tokius įvykius, kurie vyko iki jam gimus, o taip pat galėjo prognozuoti ateitį. Jis iš anksto buvo pamatęs, kad Antrasis pasaulinis karas baigsis 1945 metų gegužę visišku fašizmo sutriuškinimu. Jis taip pat įspėjo Staliną, kad šis į sporto varžybas neskristų lėktuvu, o važiuotų traukiniu. Lėktuvas iš tiesų sudužo ir visi žuvo. Kokiu būdu žmogaus smegenyse kyla tikrų įvykių, kurių tiesioginiu liudininku jis nėra, vaizdiniai?

Iki šiol mokslo nėra numatyta, kuri smegenų dalis yra atsakinga už atmintį. Akademikas L. Poležajevas tvirtina, jog naujagimio smegenys turi 100 milijardų neuronų - nervų ląstelių. Jų kiekis lieka nepakitęs viso žmogaus gyvenimo bėgyje, o žmogaus intelekto vystymosi metu padidėja jungčių tarp neuronų skaičius. Kiekvieną akimirką iš mūsų penkių jutimo organų į smegenis patenka šimtai milijonų signalų, kurių dėka smegenyse formuojasi supančios tikrovės pavidalai. Jeigu, remdamiesi gaunamų signalų bei smegenų ląstelių ir jų jungčių kiekiu, atliktume matematinius skaičiavimus, tai rezultatas būtų pritrenkiantis. Gaunasi taip, kad smegenys gali išsaugoti tiktai kelių mėnesių bėgyje vykusius žmogaus gyvenimo įvykius ir ne daugiau.

Galima spėti, kad žmogaus atsiminimai yra užrašomi molekuliniame, o ne ląsteliniame lygmenyje. Bet kol kas tai nėra niekaip įrodyta. Gal atmintis yra fizinio kūno išorėje? Kai kurie mokslininkai (Rupert Šeldreik) mano, jog atsiminimai yra saugomi tam tikrame energetiniame lauke, kurio mes negalime pajusti. Šiuolaikinio mokslo tyrimai negali šito nei patvirtinti, ne atmesti. Matyt, tik pakilę į aukštesnį pažinimo lygmenį galėsime atskleisti žmogaus atminties paslaptį.

http://mintis.info

Patiko (13)

Rodyk draugams