Išminčius Jonatanas susiginčijo su filosofu, kuris pareiškė, kad gali pakeisti prigimtį. Išminčius atsakė į tai, kad prigimties, kurią Gamta sutvėrė, pakeisti negalima ir tiktai Gamtos Kuriančiajai (Aukščiausiai) jėgai šis veiksmas yra pavaldus, bet ne žmogaus.

Tada filosofas paėmė kelis katinus, apmokė juos patarnauti prie stalo ir aprengė oficiantų uniforma. Surengė vaišes, pakvietė Karalių, ministrus ir išminčių. Ir vėl sukėlė ginčą dėl prigimties pakeitimo. Išminčius vėl užginčijo, jog tiktai Gamtos Aukščiausia jėga gali pakeisti prigimtį. Ministras pasiūlė pradėti vaišes, o po to pratęsti ginčą. Įėjo oficiantais perrengti katinai, ir kaip tikri oficiantai skrupulingai padengė stalą.

Su nuostaba žvelgė karalius, filosofas ir ministrai į šiuos stebuklus. Ir visi buvo absoliučiai tikri, kad po šios demonstracijos nebeliko vietos ginčams ir stebėjosi išminčiaus ramybe. Nė trupučio nuostabos ar sumišimo nepastebėjo jo veide, nežiūrint į tai, kad „juodu ant balto” dabar jam parodė galimybę pakeisti prigimtį. Ir kaip į tai reagavo išminčius Jonatanas?

O išminčius, baigiantis vaišėms, kai oficiantai stovėdami laukė kada galės nurinkti stalus, išsitraukė tabokinę. Visi pagalvojo, kad jis ruošiasi pauostyti tabako, tačiau atsidarius tabokinei, pamatė iš jos išbėgančių keletą pelyčių. Ir, vos tik jas pamatę, oficiantai iš karto pamiršo savo pareigas bei svečius ir puolė vaikytis pelių, nes šito reikalavo jų katiniška prigimtis.

Tai senovės išminčių parašyta alegorija, kurioje kalbama tiktai apie vidinį žmogaus pasaulį. Kiekviename iš mūsų yra savybės, kurias alegoriškai galima prilyginti filosofui, karaliui, ministrams, ar išminčiui. „Gamta sutvėrė” reiškia, kad absoliučiai altruistinė, viską kurianti gamtos jėga sutvėrė sau atvirkščiai priešingą egoistinę prigimtį. Kokiu tikslu? Tuo, kad sutvėrimas galėtų pažinti pačios Gamtos savybę - absoliučiai tobulą, altruistinę prigimtį. Tai kam gi reikėjo sukurti egoistinę? O gi tam, kad pažinti mes galime tiktai iš priešingybės pozicijų. Pavyzdžiui, mes negalėtumėm pažinti šviesos, jeigu nebūtų tamsos - „Šviesos privalumas pasireiškia tamsoje”. Netgi fizinė šviesa matoma tiktai tada, kai sutinka savo kelyje kliūtį - kai yra kas ją atspindi.

Katinai simbolizuoja egoistinę prigimtį. Katinai, aprengti oficiantais, - egoizmas apvilktas altruistine kauke: išorinis mandagumas, paslaugumas, etc., tarnaujantys egoistiniams tikslams. Pavyzdys su pelėm demonstruoja šio apvalkalo nepatvarumą. Kai tik ego viršija išsiauklėjimą - šis rūbas neatlaiko ir „Karalius lieka nuogas”. Ką teigia išminčius? Išminčius teigia, jog tiktai Kuriančioji (Aukščiausia) Gamtos jėga gali šią prigimtį pakeisti. Šią jėgą dar galima pavadinti visų taip trokštamos meilės, nesavanaudiškos meilė, vardu. Vadinasi, tiktai vidiniu darbu savąjį ego  taisydami į meilę, mes galime pakeisti savo prigimtį į Gamtos prigimtį, kuri pasireiškia žmonių tarpusavio ryšių harmonijoje.

http://mintis.info/

Patiko (21)

Rodyk draugams