Archeologinės iškasenos įrodo, jog maždaug prieš tris su puse milijardų metų žemėje egzistavo tam tikros gyvybės formos. Gali būti, jog tai įvyko praėjus 500 milijonų metų po to, kai žemė sukietėjo ir atvėso tiek, kad galėtų joje pradėti vystytis gyvybė.  

Iš pradžių biologinės evoliucijos procesas vyko labai lėtai. Pačių primityviausių ląstelių evoliucionavimas iki daugialąsčių organizmų truko du su puse milijardų metų, o žuvų bei roplių                     evoliucionavimas iki žinduolių - dar milijardą. Bet vėliau, matyt, evoliucija paspartėjo. Apie šimtą milijonų metų pakako patiems pirmiesiems žinduoliams evoliucionuoti iki mūsų. Priežastis čia ta, kad žuvis turi daugumą žmogui bei žinduoliams svarbių organų. Viskas, kas buvo reikalinga - ankstyvųjų žinduolių, tokių kaip lemūrai, evoliucionavimui iki žmonių  - buvo tam tikras tikslus suderinamumas.

Žmogaus DNR sudaro maždaug trys milijardai nukleino rūgščių. Tačiau, didžioji dalis informacijos, užkoduotos šioje sekoje, yra šalutinė, arba neaktyvi. Jeigu taip, tai tikėtina, kad bendrą informacijos, esančios mūsų genuose, apimtį sudaro šimtai milijonų bitų. Vienas bitas informacijos, tai atsakymas į klausimą  - taip arba ne. Pavyzdžiui, romanas minkštais viršeliais gali talpinti du milijonus bitų informacijos. Tokiu atveju žmogus atitinka 50 „Mills & Boon” romanų. Didžiosios nacionalinės bibliotekos gali talpinti apie penkis milijonus knygų, arba apie dešimt trilijonų bitų. Vadinasi, bibliotekos knygose esančios informacijos apimtis yra šimtą tūkstančių kartų didesnė nei DNR.

Dar svarbesnis faktas yra tas, kad knygose esanti informacija gali būti pakeista ir atnaujinta žymiai sparčiau. Evoliucionavimui iš beždžionės, mums reikėjo kelių milijonų metų. Tikėtina, jog šio laiko bėgyje mūsų DNR esanti reikalinga informacija pakito tiktai keliais milijonais bitų. Tokiu atveju, žmogaus organizme vykstančios biologinės evoliucijos greitis yra maždaug 1 bitas per metus. O, pavyzdžiui, anglų kalba kiekvienais metais yra išspausdinama maždaug 50 000 naujų knygų, talpinančių šimtus milijardų bitų informacijos. Žinoma, didžioji šios informacijos dalis yra šiukšlės ir netinka jokioms gyvybės formoms. Bet, nežiūrint į tai, lygmuo, kuriame galima padidinti naudingą informaciją, yra milijonus, jei ne milijardus, kartų aukščiau nei DNR.

Tai reiškia, kad mes įžengėme į naują evoliucijos fazę. Iš pradžių evoliucija vyko „atsitiktinų” mutacijų natūralios atrankos keliu. Tai - Darvino periodas, kuris tęsėsi maždaug tris su puse milijardų metų ir sutvėrė mus, esybes, kurios išvystė tinkamą informacijos pasikeitimui kalbą. Tačiau, apytiksliai, paskutinių dešimties tūkstančių metų bėgyje mes esame periode, kurį galima būtų pavadinti išorine laida. Kitoms kartoms DNR keliu perduodama informacija šio periodo metu iš esmės nepasikeitė. Tačiau išoriniai įrašai knygose, bei kitose ilgalaikio saugojimo formose, gerokai išaugo.

Kai kurie žmonės evoliucijos teminą vartoja tiktai vidinės, genetiškai perduodamos informacijos atžvilgiu, ir nesutinka jį taikyti išorinei informacijai. Bet aš manau, jog tai per daug ribotas požiūris. Mes - daugiau nei vien tik mūsų genai. Mes gal būt nesame stipresni ar žymiai protingesni už savo protėvius, urvinius žmones. Bet tai, kuo mes nuo jų skiriamės - yra žinios, mūsų sukauptos per paskutinius dešimt tūkstančių metų, o ypatingai, paskutinius tris šimtus metų. Aš manau, jog mes visiškai pagrįstai galime priimti platesnį požiūrį, ir išorės keliu perduodamą informaciją, kaip ir DNR, priskirti žmonijos evoliucijai.

Evoliucinė laiko skalė, išorinės laidos periodo metu - tai laiko skalė skirta informacijos sukaupimui. Ji dažniausiai trukdavo šimtus ir netgi tūkstančius metų. Tačiau dabar ši laiko skalė susispaudė maždaug iki 50 metų ir mažiau. Iš kitos pusės, smegenys, kurių pagalba mes šią informaciją apdorojame, evoliucionavo tiktai pagal Darvino laiko skalę, trunkančią šimtus tūkstančių metų. Tai jau sukelia problemas. XVIII a. buvo tvirtinama, jog buvo vienas žmogus, kuris perskaitė visas parašytas knygas. Tačiau šiandien, jei skaitysite po vieną knygą į dieną, tai tam, kad perskaityti visas Nacionalinėje bibliotekoje esančias knygas, jums reikėtų maždaug 15 000 metų.  Per tą laiką būtų parašyta dar daugiau knygų.

Tai reiškia, jog vienas žmogus negali įsisavinti daugiau, nei mažytės žmonijos žinių dalies. Žmonės turi specializuotis vis siauresnėse veiklos srityse. Greičiausiai, tai gali tapti vienu pagrindiniu apribojimu ateityje. Mes, žinoma, nebegalime atlaikyti eksponentinio žinių augimo, vykusio per paskutinius 300 metų. Ir dar didesnė kliūtis yra tai, kad mes po senovei priklausomi nuo instinktų, bendrai paėmus, agresyvaus impulso, su kuriuo gyvenome ir urvinio žmogaus laikais.

Kitų vyrų žudymu, jų moterų paėmimo į nelaisvę bei produktų užgrobimo forma pasireiškianti agresija, turi tam tikrą pranašumą išgyvenimo atžvilgiu iki šių laikų. Tačiau dabar tai gali sunaikinti visą žmonijos giminę, bei didžiąją kitų gyvybės formų dalį Žemėje. Atominis karas, iki šiol yra tiesioginis pavojus Nr.1, bet yra ir kitų, tokių, kaip genetiškai modifikuotų virusų plitimas. Arba nestabiliu tampantis šiltnamio efektas.

Mes neturime laiko laukti Darvino Evoliucijos, kuri mus padarytų protingesniais ir geresniais. Šiandien mes žengiame į naują etapą, kurį galima pavadinti projektuojama evoliucija - jos metu mes turime galimybę pakeisti ir pagerinti mūsų DNR. Šiuo metu egzistuoja projektas, skirtas visos žmogaus DNR vystymosi sekos žemėlapiui sudaryti. Jis kainuos keletą milijardų dolerių, tačiau, palyginus su jo reikšme - tai vištų pašaro vertė.

Vos tik mes perskaitysime gyvenimo knygą, mumyse prasidės ištaisymo procesai. Pradžioje šie pasikeitimai apsiribos tokių genetinių defektų remontu, kaip cistinė fibrozė (liga, kurią sukelia genų mutacija) arba raumenų distrofija. Juos kontroliuoja vienas genas ir todėl labai lengvai surandamas ir ištaisomas. Kitas savybes, tokias kaip intelektas, matyt, kontroliuoja didesnis genų skaičius. Juos bus sunkiau surasti bei atsekti jų tarpusavio santykius. Tačiau, aš esu tikras, kad kito šimtmečio bėgyje, žmonės išsiaiškins kaip pakeisti ir intelektą, ir tokius instinktus, kaip agresija.

Įstatymai bus priimti, atsižvelgiant į genų inžineriją. Atsiradus tokiems super-žmonėms, prasidės didžiulės politinės problemos su žmonėm, nenorinčiais sąmoningai tobulėti ir negalinčiais konkuruoti. Tikėtina, jog jie arba išmirs, arba taps mažareikšmiais. Jų vietoje egzistuos savarankiškai save projektuojančių žmonių rasė, tobulinančių save vis didesniu greičiu.

Jeigu šioms lenktynėms pavyks persitvarkyti taip, kad sumažėtų arba iš viso išnyktų susinaikinimo pavojus, tai galimas dalykas, kad rasė paplis bei kolonizuos kitas planetas ir žvaigždes.

Versta iš http://www.kabmir.com

Patiko (0)

Rodyk draugams